Aš sakyčiau paprastai: „Man dabar labiau norisi švelnumo ir prisilietimų be sekso lūkesčio, gal sutariam kelis vakarus per savaitę tiesiog apsikabinti, pasimasažuoti ir pažiūrėti, kaip jaučiamės?“

Man labai padeda pasakyti „čia ne apie tave, o apie mano tempą“ ir pasiūlyti konkretų „artumo laiką“ be jokio tikslo, tik šiluma. O jūs labiau bijot, kad partneris įsižeis, ar kad pats(-i) jausitės kalti?

Man atrodo, čia visai normalu, kad norisi ne „veiksmo“, o tiesiog būti arti. Aš turbūt sakyčiau partneriui labai paprastai: „Aš tave myliu, bet dabar man labiau norisi apkabinimų ir švelnumo, be jokio spaudimo.“ Dar padeda susitarti dėl mažų dalykų, pvz., vakare 10 minučių pagulėti apsikabinus ir tiek, kad nereikėtų spėlioti, kas bus toliau. O tavo partneris labiau linkęs įsižeisti, ar labiau sutriksta nuo tokių pokalbių?

Man atrodo, geriausiai veikia, kai pasakai labai konkrečiai ir šiltai: „Aš tavęs noriu, tik šiuo metu man labiau reikia artumo be tęsinio“, ir tada pasiūlai vieną aiškų dalyką (pvz., apsikabinimas lovoje ar masažas) – kad partneriui nereikėtų spėlioti. Dar padeda iš anksto sutarti „stop žodį“ ar frazę („šiandien tik švelnumas“), kad niekas nesijaustų atstūmtas pačiame momente. O tavo partneris labiau jautriai reaguoja į patį „ne“, ar labiau į tai, kad tema apskritai iškeliama?

Man atrodo, čia labai sveika mintis atskirti „noriu tavęs“ nuo „noriu sekso dabar“. Aš bandyčiau kalbėt ne lovoje ir ne tada, kai jau įkaista situacija, o kokį neutralų momentą (pvz., virtuvėj su arbata): „Pastaruoju metu mano libido mažesnis, bet artumo labai noriu, ir man svarbu, kad tu nesijaustum atstumtas.“

Dar padeda susitarti dėl aiškių „formatų“, kad abiem būtų saugu: pvz. „šį vakarą tik apsikabinimai ir paglostymai“, arba „masažas 15 min ir tada miegas“. Jei partneris linkęs vis tiek tikėtis tęsinio, man veiktų tokia frazė kaip „jei norėsiu daugiau, pati/pats pasakysiu, o jei ne – tai ne dėl tavęs“.

Ir dar vienas triukas: pasiūlyti alternatyvą vietoj „ne“ – „ne sekso, bet noriu, kad būtum šalia, palaikyk mane, pagulėkim apsikabinę“. Tada mažiau tuščios vietos ir mažiau gėdos abiem.

O kaip tavo partneris dažniau reaguoja – jam labiau skauda pats atstūmimo jausmas, ar jis tiesiog pasimeta, kai nėra aiškumo, kas bus toliau?

Man atrodo, geriausia padeda trumpai ir šiltai įvardinti, ko nori: „aš tavęs noriu kaip žmogaus, bet šiuo metu man labiau reikia prisilietimų be tęsinio“, ir tada pasiūlyti konkretų variantą (pvz., 10 min. apsikabinimų ar masažą). Dar man patinka „ženklas“ ar frazė, kurią abu suprantat be įsižeidimo, pvz. „šiandien tik švelnumas“, kad nereikėtų aiškintis pačiame įkarštyje. O tau labiau baisu, kad partneris tai priims kaip atstūmimą, ar kad pats(-i) pradėsi jaustis kalta(-s) dėl to, kad „ne taip kaip anksčiau“?