Was tun, wenn einer mehr Nähe braucht als der andere?

Jei santykiuose vienam reikia daugiau artumo nei kitam, tai nėra įrodymas, kad iš esmės kažkas vyksta ne taip. Iš pradžių tai tik parodo: du žmonės ryšį, saugumą ir laisvę ne visada jaučia vienodai. Būtent tai gali kelti nesaugumo jausmą. Vienas nori daugiau pokalbių, daugiau prisilietimų, daugiau bendro laiko. Kitas greitai pasijunta spaudžiamas ir reaguoja atsitraukdamas. Taip lengvai susiformuoja ciklas, kuris vargina abu.

Gera žinia: skirtingus artumo ir distancijos poreikius galima suprasti ir dažnai gerai subalansuoti. Sąlyga ta, kad vienas nebūtų paženklinamas kaip „pernelyg besikabinantis“, o kitas – kaip „per šaltas“. Daug naudingesnis klausimas: kas slypi už elgesio ir kaip galime vėl artėti vienas prie kito neprarasdami savęs?

Kodėl skirtingi artumo poreikiai tokie dažni

Į santykius žmonės atsineša savo istoriją. Tai apima patirtis kilmės šeimoje, ankstesnes partnerystes, streso modelius ir asmeninį būdą tvarkytis su jausmais. Vieni daug bendravimo ir fizinio švelnumo dėka jaučiasi saugūs. Kitiems kartais reikia atstumo, kad susidėliotų mintis ir vėl galėtų būti atviri.

Abu variantai iš pradžių yra normalūs. Problemiška tampa tik tada, kai skirtumas virsta nuolatiniu konfliktu. Tuomet dažnai vieną nesusipratimą vejasi kitas: tas, kuris ieško daugiau artumo, kitą patiria kaip atstumiantį. Tas, kuriam reikia daugiau distancijos, partnerį patiria kaip reikalaujantį. Abu kenčia, bet skirtingais būdais.

Artumas – tai ne tik glamonės, o distancija – ne tik atstūmimas

Daugelis porų kalba apie artumą, bet turi omenyje skirtingus dalykus. Vieniems artumas yra ilgas vakarinis pokalbis. Kitiems tai reiškia patikimumą, bendrą valgymą ar trumpus kasdienius prisilietimus. Distancija savo ruožtu nebūtinai reiškia nesidomėjimą. Kartais tai bandymas sureguliuoti dirgiklių perteklių, stresą ar vidinį nerimą.

Ypač antroje gyvenimo pusėje šie modeliai taip pat gali keistis. Profesinis spaudimas, artimųjų slauga, sveikatos temos, miego problemos, menopauzė ar seksualiniai nesaugumai dažnai tiesiogiai veikia tai, kiek artumo žmogus gali duoti ar priimti.

Kai vienam reikia daugiau artumo nei kitam: kas dažnai iš tikrųjų slypi už to

Už noro daugiau artumo dažnai slypi ne paprastas reikalingumas, o saugumo, atliepo ir bendrumo poreikis. Sakinys „man reikia daugiau tavęs“ dažnai iš tiesų reiškia: „noriu vėl jaustis tau artimas (-a)“.

Atsitraukimas, priešingai, ne visada reiškia meilės stoką. Kai kurie žmonės atsitraukia, kai jaučiasi kritikuojami, pervargę ar emociškai spaudžiami. Kiti yra išmokę krūvius spręsti labiau patys su savimi. Dar kiti tiesiog yra išsekę ir šiuo metu turi mažai resursų.

Todėl naudinga elgesio neskubėti vertinti morališkai. Žvilgsnį verčiau nukreipti į funkciją: kam šis elgesys šiuo momentu tarnauja? Ar jis saugo, ramina, ar kažko reikalauja?

Tipiniai kasdieniai dirgikliai

• skirtingi lūkesčiai dėl bendro laiko
• stresas darbe ar šeimoje
• neišsakytos nuoskaudos
• pasikeitęs seksualumas arba nesaugumas kūno tema
• miego trūkumas, išsekimas ar psichinė įtampa
• skaitmeniniai blaškymai ir mažai tikro buvimo čia ir dabar
• nesusipratimai komunikacijoje

Dažnai tai susiję ne tik su asmenybe, bet ir su apkrovomis, kurios veikia santykius.

Dažniausia spąstai: vienas spaudžia, kitas vengia

Daugelyje santykių susiformuoja tipiškas modelis. Vienas žmogus ieško pokalbio, užduoda klausimus, reikalauja daugiau ryšio arba jautriai reaguoja į atstumą. Kitas atsitraukia, nutyla, pakeičia temą arba pirmiausia nori ramybės. Kuo stipriau vienas spaudžia, tuo labiau kitas traukiasi. Kuo labiau kitas traukiasi, tuo skubesnis tampa artumo poreikis.

Šis modelis vargina, tačiau yra labai paplitęs. Tai neturi nieko bendro su asmenine nesėkme. Sunkiau tampa tik tada, kai abu savo reakciją laiko vienintele logiška. Tuomet poros nebekalba apie poreikius, o tik apie priekaištus.

Todėl pirmas žingsnis – šį modelį atpažinti kartu. Ne: „Tu visada toks/tokia.“ O: „Mes dažnai patenkame į tą patį ratą. Kaip galime iš jo kartu išeiti?“

Kaip kalbėti apie skirtingus poreikius partnerystėje, neišprovokuojant ginčo

Kas nori daugiau artumo, dažnai apie tai prabyla tik tada, kai nusivylimas jau didelis. Tuomet sakiniai greitai skamba kaltinančiai: „Tau aš visai neberūpiu.“ Tai dažniausiai sukelia gynybą. Geriau rinktis kalbą, kuri apibūdina savo patirtį, neapibrėždama kito.

Naudingos formuluotės

• „Pastebiu, kad šiuo metu man trūksta daugiau bendro laiko.“
• „Jaučiuosi tau artimesnis(-ė), kai vakare trumpai, niekieno netrukdomi, pasikalbame.“
• „Kai tu atsitrauki, pasidarau nesaugus(-i). Ar gali pasakyti, kas dabar vyksta tavyje?“
• „Man nereikia iškart sprendimo, bet man reikia ženklo, kad esame susiję.“

Ir atstumą ieškanti pusė gali kalbėti aiškiai. Tai nėra egoizmas, o savęs išsiaiškinimas.

• „Po įtemptų dienų man pirmiausia reikia šiek tiek ramybės, kad galėčiau gerai klausytis.“
• „Kai ginčo įkarštyje norime viską iškart išsiaiškinti, aš viduje užsiveriu.“
• „Mano atsitraukimas nereiškia, kad tu man nerūpi.“

Tokie sakiniai daug ką pakeičia, nes perkelia pokalbio pobūdį: nuo puolimo – prie paaiškinimo.

Kai vienam reikia daugiau artumo nei kitam: kas poroms konkrečiai gali padėti

Retai būna vienas tobulas sprendimas. Dažniausiai esmė – kurti mažus, patikimus tiltus. Artumas neprivalo nuolat atsirasti spontaniškai. Jį galima ir sąmoningai puoselėti.

1. Tiksliau apibrėžti artumą

Paklauskite vienas kito: iš ko aš iš tikrųjų suprantu, kad mes esame artimi? Atsakymai dažnai skiriasi. Vienas mini pokalbius, kitas – fizinį švelnumą, dar kitas – bendras veiklas ar lengvą humorą. Kai tai žinoma konkrečiai, galima į tai reaguoti tikslingiau.

2. Susikurti mažus ritualus

Ritualai palengvina, nes padaro artumą planuojamą, neatrodydami dirbtini. Tai gali būti bendra kava ryte, trumpas pasivaikščiojimas, apkabinimas grįžus namo arba dešimt minučių pokalbio be telefono vakare. Ypač kai kasdienybė intensyvi, tokios mikro akimirkos dažnai veiksmingesnės nei dideli pasiryžimai.

3. Nelaikyti atstumo priešu

Geriems santykiams reikia ne tik artumo, bet ir erdvės. Kas nori uždrausti kitam bet kokį atsitraukimą, dažniausiai tik sustiprina vidinį bėgimo impulsą. Prasmingiau susitarti taip: „Jei tau reikia erdvės, prašau pasakyk, kada vėl rasime kelią vienas pas kitą.“ Taip atstumas tampa labiau nuspėjamas ir mažiau grėsmingas.

4. Laiko langai vietoje nuolatinių diskusijų

Jei tema vis iškyla tarp durų ir tarp eigos, abu greitai pasijunta užklupti. Geriau – aiškus laiko langas: šiandien vakare 20 minučių, ramiai, be šalutinių veiklų. Tai sukuria įsipareigojimą ir apsaugo nuo jausmo, kad nuolat tenka būti „santykių režime“.

5. Įtraukti ir kūną

Emocinis artumas susijęs ir su fizine savijauta. Kas prastai miega, jaučia skausmus, patiria hormoninius pokyčius ar gyvena nuolatinio streso sąlygomis, dažnai reaguoja jautriau arba būna labiau išsekęs. Tuomet atsitraukimas neretai yra pervargimo, o ne meilės stokos ženklas. Kita vertus, sudėtingais laikotarpiais artumo poreikis gali net padidėti. Abu variantai yra suprantami.

Kai artumas ir seksualumas vienas kitą veikia

Daugeliui porų emocinis artumas ir seksualumas yra glaudžiai susiję, tačiau ne visada ta pačia seka. Vieni seksualumui atsiveria tik po emocinio ryšio. Kiti fizinį artumą patiria kaip kelią atgal į ryšį. Būtent čia lengvai kyla nesusipratimų.

Jei vienam artumo reikia daugiau nei kitam, seksualumas kartais nejučiomis tampa derybų tema. Vienas per seksą tikisi patvirtinimo. Kitas baiminasi, kad kiekvienas švelnumas sukurs lūkesčių. Tuomet prarandamas lengvumas ir pasitikėjimas.

Padeda švelnumo ir seksualumo ne visada tapatinti. Apkabinimas, pasiglaustymas kartu ar prisilietimas praeinant gali būti vertingi patys savaime. Tai mažina spaudimą. Kartu verta atvirai pasikalbėti apie tai, ko kiekvienas nori, kas kelia nesaugumą ir kas šiuo metu realiai įmanoma.

Ypač nuo 45 metų reikšmės gali turėti kūno pokyčiai, pavyzdžiui, dėl menopauzės, erekcijos problemų, vaistų ar išsekimo. Tokios temos dažnai paliečia savivertę. Todėl dar svarbiau, kad tonas nebūtų vertinantis, o būtų bendras, įsiklausantis.

Ką reikėtų vengti, jei norite daugiau artumo

Artumo poreikis yra teisėtas. Vis dėlto yra reakcijų, kurios tikslą greičiau apsunkina.

• nuolat tikrinti meilę per pakartotinius klausimus ar priekaištus
• atsitraukimą atsakyti atsitraukimu, kad nubaustumėte kitą
• kiekvieną buvimo vienam formą laikyti įžeidimu
• senus konfliktus įtraukti į naujus pokalbius
• diagnozuoti partnerį arba jį nuvertinti
• artumo reikalauti tik krizėse, o kasdienybėje jo nepuoselėti

Tai nereiškia, kad turite viską nuryti. Tai reiškia tik tiek: artumas dažniau kyla iš aiškumo, nuspėjamumo ir pagarbos nei iš spaudimo.

Ką reikėtų vengti, jei jums labiau reikia distancijos

Ir tas, kuriam greičiau reikia erdvės, turi atsakomybę už santykius. Distancija gali būti atvira, tačiau neturėtų tapti neaiški ar šalta.

• tyliai dingti, nedavus jokio signalo
• pokalbius atidėti neapibrėžtam laikui
• kito poreikį nurašyti kaip perdėtą
• reaguoti vien tik dalykiškai, kai prašoma emocinio ryšio
• bet kokią kritiką automatiškai suprasti kaip puolimą

Paprastas sakinys, toks kaip „Man reikia valandos sau, bet po to būsiu čia“, gali daug ką sušvelninti. Jis sujungia savisaugą su patikimumu.

Kada išorinės apkrovos tampa svarbesnės nei patys santykiai

Ne kiekviena artumo problema yra vien santykių tema. Kartais tikrasis fonas yra išsekimas, depresinė nuotaika, nerimas, lėtinis stresas ar fiziniai negalavimai. Kas nuolat įsitempęs, dažnai turi mažiau prieigos prie jausmų, prisilietimo ir kantrybės. Tuomet santykiai atrodo labiau distancijuoti, nors problemos centras yra kitur.

Tokiais atvejais padeda praplėsti žvilgsnį. Kaip su miegu, sveikata, darbo krūviu, vaistais, hormoniniais pokyčiais ar neišspręstais rūpesčiais? Įvardijus šias apkrovas, dažnai jau išnyksta dalis asmeninio įskaudinimo. Iš „Tu manęs nenori“ greičiau tampa „Mus šiuo metu slegia kažkas, kas stovi tarp mūsų“.

Kada gali būti prasminga profesionali pagalba

Kai kurios poros puikiai juda pirmyn ir vienos. Kitos, nepaisant gerų ketinimų, mėnesiais sukasi ratu. Pagalba gali būti prasminga, kai pokalbiai vis iš naujo eskaluoja, kai atsitraukimas ir kabinimasis yra tvirtai įsitvirtinę arba kai praeities žaizdos nuolat daro įtaką.

Taip pat ir tuomet, kai artumas siejasi su baime, gėda ar stipriais kūniškais klausimais, pokalbis su porų konsultantu, psichoterapine pagalba arba, priklausomai nuo situacijos, ir medicinine priežiūra gali palengvinti. Tai nėra nesėkmės ženklas, o dažnai prasmingas žingsnis, kad aiškiau pamatytumėte pasikartojančius modelius.

Kasdieniam gyvenimui tinkamas 3 žingsnių planas daugiau ryšio

1. Įvardyti, o ne vertinti

Pasakykite, ką patiriate, o ne kuo, neva, yra kitas. Tad verčiau „Aš dabar jaučiuosi atitolęs(-usi)“ nei „Tu esi šaltas(-a)“.

2. Konkretu vietoje migloto

Tokie norai kaip „Tiesiog būk kitoks(-ia)“ pervargina. Konkrečiau: „Susiplanuokime du kartus per savaitę po vakarienės 15 minučių tik mums.“

3. Reguliariai koreguoti

Poreikiai keičiasi. Tai, kas veikia ramiu laikotarpiu, stresinėmis savaitėmis gali nebetikti. Gali padėti trumpas santykių „check-in“: kas mums šiuo metu tinka? Kur vienas iš mūsų jaučiasi per mažai pastebėtas? Ką galime mažai ir realistiškai pakoreguoti?

Jei tam ieškote paprastos struktūros, gali padėti ir fiksuota savaitės apžvalga, kaip ją daugelis porų naudoja organizuodamos bendrą kasdienybę.

Išvada: skirtingi artumo poreikiai yra išsprendžiami, kai abu tampa matomi

Jei vienam reikia daugiau artumo nei kitam, tai nėra nuosprendis meilei. Tai kvietimas pažvelgti atidžiau. Ne kiekvienas atstumas yra atstūmimas, ir ne kiekvienas artumo noras yra per daug. Dažnai tiesiog susitinka du skirtingi apsaugos ir prisirišimo modeliai.

Lemiama yra tai, ar išmoksite šiuos skirtumus padaryti „išverčiamus“. Kas aiškiai ir draugiškai išreiškia savo poreikį, kas paaiškina atsitraukimą, užuot leidęs jam veikti kaip sienai, ir kas rimtai priima mažas ryšio formas, vėl sukuria daugiau saugumo. Būtent iš to artumas dažniausiai auga patikimiausiai.

Jums dėl to nereikia tobulai komunikuoti. Dažnai pakanka žengti pirmą žingsnį iš senų modelių ir vienas kitam atsigręžti su šiek tiek daugiau smalsumo nei gynybos. Jei norite stiprinti savo ryšį kasdienybėje, mūsų įraše apie bendrą savaitės planavimą taip pat rasite praktinių minčių daugiau ramybės, aiškumo ir laiko porai.