Weniger Lust als der Partner: Wege aus dem stillen Rückzug

Mažesnis noras nei partnerio daugeliui žmonių neatrodo kaip aiškiai įvardijama problema, o veikiau kaip tylus vidinis pasitraukimas. Vengiama prisilietimų, einama miegoti vėliau, kasdienybėje tampama dalykiškesniems arba tikimasi, kad tema savaime išnyks. Ypač ilgalaikiuose santykiuose po 45-erių tai nėra reta. Tai taip pat automatiškai nereiškia, kad trūksta meilės ar kad santykiams gresia pavojus.

Daug dažniau čia atsiskleidžia kai kas labai žmogiška: noras keičiasi. Jis reaguoja į stresą, miegą, hormonus, vaistus, santykių klimatą, savivertę ir fizinę savijautą. Kai vienas partneris nori daugiau artumo ar seksualumo nei kitas, abiejose pusėse greitai atsiranda spaudimas. Vienas jaučiasi atstumtas, kitas jaučiasi spaudžiamas. Būtent šiame taške dažnai prasideda tylus atitolimas.

Gera žinia: skirtingas geismas nebūtinai yra aklavietė. Poros gali išmokti apie tai kalbėtis, mažinti gėdą ir iš naujo kurti intymumą. Ne per pastangas ar rezultatą, o per supratimą, tempą ir pasitikėjimą.

Kodėl skirtingas geismas ilgalaikiuose santykiuose taip dažnas

Žmonės retai ilgą laiką turi vienodą noro kreivę. Tai galioja tiek santykių pradžioje, tiek po daugelio bendrų metų. Tačiau kasdienybėje šis skirtumas dažnai tampa skausmingas tik tuomet, kai įsitvirtina. Tada iš vienos fazės greitai gimsta interpretacija: „Su manimi kažkas negerai“ arba „Tu manęs nebenori“.

Tačiau skirtingas seksualinis noras stabiliose partnerystėse yra veikiau norma nei išimtis. Geismas nėra fiksuotas charakterio bruožas. Tai kūno, psichikos ir santykių patyrimo sąveika. Ypač nuo antrosios gyvenimo pusės prisideda papildomi veiksniai: hormoniniai pokyčiai, profesinė ar šeimos našta, sveikatos klausimai, pasikeitęs kūno vaizdas ir kitoks susijaudinimo tempas.

Todėl svarbu rimtai atskirti meilės stoką nuo pasikeitusio noro. Tas, kuris jaučia mažesnį norą, ne visada automatiškai atmeta kitą kaip asmenį. O tas, kuris labiau trokšta fizinio artumo, ne visada automatiškai yra reiklus ar nejautrus. Ankšta tampa tik tada, kai abi pusės viena kitą įspraudžia į fiksuotus vaidmenis.

Mažesnis noras nei partnerio: kas gali slypėti už pasitraukimo

Tylus pasitraukimas dažnai turi rimtų priežasčių, net jei porai iš pradžių jos neaiškios. Daugelis žmonių patys vargiai gali įvardyti, kodėl staiga ima vengti prisilietimų ar atidėlioja intymias situacijas. Už to dažnai slypi ne vienas atskiras veiksnys, o kelių faktorių derinys.

Rimtai vertinti kūno pokyčius

Didėjant amžiui seksualinis patyrimas dažnai pastebimai keičiasi. Moterims menopauzė gali veikti norą, be kita ko, dėl miego sutrikimų, karščio pylimų, nuotaikų svyravimų ar makšties sausumo. Makšties sausumas reiškia, kad gleivinės reaguoja jautriau, o prisilietimas ar lytiniai santykiai gali tapti nemalonūs. Kas bijo skausmo, suprantama, jaučia mažiau laukimo džiaugsmo.

Vyrams gali turėti reikšmės testosterono pokyčiai, išsekimas, medžiagų apykaitos problemos ar širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat erekcijos problemos dažnai sukelia ne tik neužtikrintumą, bet ir keičia visą atmosferą, susijusią su intymumu. Kai kurie vyrai tuomet pasitraukia, kad nerizikuotų „įrodyti“ nesėkmės.

Libidą gali veikti ir vaistai, pavyzdžiui, tam tikri preparatai nuo aukšto kraujospūdžio, depresijos ar lėtinio skausmo. Kas pastebi pokyčius, neturėtų to skubotai nurašyti kaip vien psichologinės problemos.

Stresas, nuovargis ir Mental Load

Geismui ne visada reikia ramybės, tačiau jis dažnai nukenčia dėl nuolatinės perkrovos. Kas viduje lieka funkcijų režime, tam sunku pereiti į kūnišką buvimą. Ypač ilgalaikiuose santykiuose kaupiasi nematomos apkrovos: rūpinimasis artimaisiais, profesinis spaudimas, miego trūkumas, konfliktai su suaugusiais vaikais, finansiniai klausimai arba jausmas, kad nuolat reikia būti pasiekiamam.

Mental Load apibūdina vidinę nuolatinę atsakomybę už organizavimą, apgalvojimą ir planavimą. Ši būsena ne tik išsekina, bet ir daugeliui žmonių atima priėjimą prie žaismingo artumo. Tada kūnas nusiteikęs ne prieš partnerį, o tiesiog į įtampą.

Emociniai veiksniai ir senos žaizdos

Mažesnis noras taip pat gali būti susijęs su santykių klimatu. Neišspręsti konfliktai, nusivylimai, kritika, pripažinimo stoka ar ankstesni atstūmimai dažnai veikia dar ilgai. Kas kasdienybėje nesijaučia matomas, tam kartais sunku atsiverti intymume. Kita vertus, didelį vaidmenį gali atlikti ir gėda: po svorio priaugimo, ligos, operacijų ar matomų senėjimo ženklų.

Kai kuriems žmonėms prieš atsirandant geismui reikia emocinio saugumo. Kiti geismą pirmiausia pajunta kūniškai. Kai poros šių skirtumų nežino, jos lengvai viena kitą neteisingai supranta.

Pavojingas spaudimo ir vengimo ratas

Daugelis porų nepastebimai patenka į ratą, kuris abu apkrauna. Partneris, turintis didesnį seksualumo poreikį, dažniau ar aiškiau ieško artumo. Kitas jaučia lūkestį ir viduje atsitraukia. Bijodamas dar didesnio atsitraukimo, pirmasis partneris sustiprina savo pastangas arba reaguoja įskaudintas. Dėl to spaudimas toliau didėja.

Problema yra ne vien skirtinga libido, bet dinamika, kuri iš to atsiranda. Tuomet prisilietimas praranda lengvumą. Apkabinimas nebeatrodo kaip švelnumas, o kaip lūkesčio pradžia. Būtent todėl daugelis žmonių atsitraukia ne tik nuo sekso, bet ir nuo mažų prisilietimų.

Čia padeda perspektyvos keitimas: ne vienas iš jų yra problema. Problema yra bendras ratas. Kai poros jį atpažįsta, dažnai pirmą kartą atsiranda palengvėjimas.

Kaip poros gali atvirai kalbėtis, kad niekas nesijaustų kaltas

Geras pokalbis apie geismą retai prasideda miegamajame ir beveik niekada įtemptu momentu. Naudingesnis yra ramus laikas, kai abu nepatiria laiko spaudimo. Tikslas nėra iškart priverstinai išgauti sprendimą, o kurti supratimą.

Naudingos pokalbio taisyklės

• Kalbėti „aš“ sakiniais: „Aš pasiilgstu artumo“ skamba kitaip nei „Tu visada mane atstumi“.
• Nediagnozuoti kito: niekas nenori, kad jam aiškintų, kas esą vyksta jo viduje.
• Įvardyti konkrečias situacijas, o ne traukti senus suvestinius sąrašus.
• Skirti artumą, švelnumą ir seksualumą.
• Užduoti klausimus, kurie skatina atvirumą: „Kas tau dabar tai apsunkina?“ arba „Kas tau atrodytų saugiau?“

Svarbu ir tai, kad pokalbis nesibaigtų slaptu patikrinimo pavedimu. Kas po kalbėjimosi iškart tikisi pokyčių, dažnai sukuria naują spaudimą. Susikalbėjimas iš pradžių nėra pažadas dėl tempo, o dėl sąžiningumo.

Ką žmonės, kurių geismo mažiau, dažnai norėtų pasakyti, bet nepasako

Už atsitraukimo dažnai slypi tokie sakiniai: „Bijau tave nuvilti.“ „Šiuo metu savo kūne nesijaučiu gerai.“ „Man reikia daugiau lėtumo.“ „Noriu artumo, bet ne visada su lūkesčiu, kad iš to turi išeiti kažkas daugiau.“ Kai tokiems sakiniams suteikiama erdvės, iš tylos dažnai gimsta pokalbis, kuris vėl suartina.

Iš naujo apibrėžti artumą, kai seksualumas sukelia spaudimą

Daugeliui porų palengvėja intymumą suprantant plačiau. Artumas neprasideda tik nuo seksualumo. Jis pasireiškia ir akių kontaktu, prisiglaudimu, laikymu, bendru kvėpavimu, bučiniu prie virtuvės durų ar sąmoningu pasėdėjimu kartu be blaškymosi. Skamba paprastai, bet įtemptais etapais tai dažnai yra lemiamas žingsnis.

Kai prisilietimas ne iš karto perskaitomas kaip kvietimas „į daugiau“, pasitikėjimas gali sugrįžti. Tuomet kūnas vėl išmoksta: artumas yra saugus. Tai ypač svarbu, jei kas nors ilgesnį laiką reagavo įsitempęs ar vengdamas.

Praktinės idėjos artumui be lūkesčių spaudimo

• sąmoningai ilgiau išlaikyti apkabinimą, be būtinybės, kad iš to turi išeiti kažkas daugiau
• vakare dešimt minučių pagulėti greta ir tik liestis
• kartu išeiti pasivaikščioti ir atvirai kalbėtis apie savijautą
• pasakyti vienas kitam, kokie prisilietimai šiuo metu tinka ir kokie – ne
• grąžinti švelnumą į kasdienybę, ne tik į „ypatingas“ akimirkas

Tokios mažos švelnumo formos nebūtinai pakeičia seksualumą. Tačiau jos dažnai sukuria pagrindą, ant kurio vėl gali pasirodyti geismas.

Kai fiziniai negalavimai slopina geismą

Kartais mažesnis geismas pirmiausia nėra santykių, o ir sveikatos tema. Skausmas, sausumas, erekcijos problemos, šlapimo nelaikymas, sąnarių negalavimai, nuovargis ar depresiniai simptomai visai realiai keičia intymumą. Tai nei gėdinga, nei neįprasta.

Ypač nuo 45 metų verta mediciniškai rimtai vertinti kūno pokyčius. Gydytojo ištyrimas gali palengvinti, jei negalavimai atsiranda naujai, tęsiasi ar kelia nesaugumo. Tai galioja tiek moterims, tiek vyrams. Dažnai kalbama ne apie dramatiškus radinius, o apie suprantamus ryšius ir praktinę pagalbą.

Gali būti naudinga:

• konkrečiai stebėti nusiskundimus: kas skauda, kada, kaip dažnai?
• su gydytoju aptarti vaistus ir galimus šalutinius poveikius.
• kalbėti ne tik apie funkciją, bet ir apie geismą, gėdą bei patiriamą krūvį
• kartu poroje apgalvoti, koks tempas ir kokios intymumo formos šiuo metu geriausiai tinka

Medicininė pagalba nėra trūkumo ženklas. Ji gali būti žingsnis į daugiau ramybės.

Savivertė, kūno įvaizdis ir geismas antroje gyvenimo pusėje

Daugeliui žmonių lengviau kalbėti apie hormonus nei apie savivertę. Tačiau nuosavas kūno pojūtis dažnai stipriai veikia geismą. Kas jaučiasi nepatrauklus, senas, pavargęs ar „nebe kaip anksčiau“, dažniau atsitraukia. Tai vienodai paliečia moteris ir vyrus, net jei jie tai išreiškia skirtingai.

Geismui nereikia tobulumo, jam reikia saugumo. Švelnus žvilgsnis, nuoširdūs komplimentai, kantrybė ir atsipalaidavęs tempas gali daug ką pakeisti. Ypač po ligos, svorio svyravimų ar operacinių intervencijų svarbu kūno nelaikyti vien problemine zona, o matyti jį kaip dalį savo gyvenimo istorijos.

Poroms gali būti naudinga apie gėdą kalbėti ne tik netiesiogiai. Sakinys, toks kaip „Pastebiu, kad dabar jaučiuosi nesaugiai“, dažnai labiau suartina nei metų metus trunkantis vengimas. Pažeidžiamumas nėra neseksualus. Jis netgi gali tapti gilesnio intymumo pradžia.

Kas padeda, kai artumo poreikis išlieka labai skirtingas

Ne kiekviena pora vėl randa tą patį geismo dažnį. Ir tai nebūtinai turi būti vienintelis tikslas. Svarbiau yra tai, ar abu randa kelią, kuriame niekas nesijaučia nuolat ignoruojamas, spaudžiamas ar paliktas.

Realistiški klausimai bendram keliui

• Kokia artumo forma mums abiem yra svarbi?
• Kas sukelia spaudimą, o kas kuria saugumą?
• Kokiu paros metu jaučiamės labiau atviri ir atsipalaidavę?
• Kokie prisilietimai yra laukiami, net jei seksualumas šiuo metu nėra pirmame plane?
• Kada būtų prasminga papildoma pagalba, pavyzdžiui, porų konsultavimas ar seksualinės medicinos konsultacija?

Kai kurioms poroms padeda tai, kad intymumas nepaliekamas vien spontaniškumui. Sutartas laikas artumui iš pradžių skamba neromantiškai, tačiau įtemptoje kasdienybėje gali labai palengvinti. Lemiamas dalykas yra tai, kad susitarimas netaptų pareiga „rezultatui“, o būtų apsaugota erdvė kontaktui.

Kada gali būti prasminga profesionali pagalba

Jei pokalbiai nuolat eskaluoja, atsitraukimas tęsiasi mėnesius arba gėda ir įskaudinimai yra labai gilūs, gali būti prasminga profesionali pagalba. Porų terapija, seksologo konsultacija ar pokalbis su gydytoju padeda ne todėl, kad santykiai būtų žlugę, o todėl, kad kai kurias temas lengviau nagrinėti saugioje aplinkoje.

Tai galioja ir tada, kai persipina kūniški ir psichologiniai veiksniai. Ypač kai partnerystėje trūksta noro, pagunda didelė: arba viską psichologizuoti, arba viską aiškinti hormonais. Dažniausiai tikrovė yra sudėtingesnė. Gera pagalba rimtai vertina abu aspektus.

Išvada: artumas auga ten, kur nėra vietos teismui

Turėti mažiau noro nei partneris nėra asmeninė nesėkmė ir nėra tylus įrodymas prieš meilę. Dažnai tai signalas, kad kūnui, sielai ar santykiams šiuo metu reikia kažko kito: daugiau saugumo, daugiau lėtumo, daugiau supratimo arba ir medicininio išsiaiškinimo.

Poros, kurios šio skirtumo nenaudoja viena prieš kitą, o žiūri į jį kartu, dažnai susigrąžina kai ką vertingo: pasitikėjimą. Iš spaudimo vėl gali gimti švelnumas. Iš gėdos gali atsirasti kalba. O iš atsitraukimo gali atsirasti atsargus, tikras suartėjimas.

Intymumas antroje gyvenimo pusėje nebūtinai turi atrodyti kaip anksčiau, kad būtų pilnavertis. Jis gali keistis. Kartais būtent dėl to jis tampa gilesnis, ramesnis ir nuoširdesnis. Artumas prasideda ne nuo tobulumo, o nuo jausmo: mums nereikia slėptis.